Kindia
Kindia Kindia Administrasioŋ Drapeau du pays Guinée Guinée Région Kindia Kindia Maire Mamadouba Bangoura Préfet colonel abdel kader mangau camara demografi 138.695 nit (2014) Sewografi Coordonnées 10° 04′ 00′′ N, 12° 51′ 00′′ W Bërab Geolocalisation sur la carte: Guinée Guinée Kindia Xoolal ci kàrtu topografik bu Guinée Xool ci kàrtu administratif bu Guinée
Kindia Écouter ⓘ) dëkk la bu nekk ci Guinée, mingi nekk ci 135 ci kapitaalu réew mi, Conakry . Mooy kapitaalu diwaanu Kindia ak prefecture bu Kindia . Kosmopolit la, Susu ak Fulani ñoo ko gëna bari. Ak cosaan ak aada agro-pastoral, yenn saa yi dañu koy woowe "dëkk bu meññeefi agrume ".
Jaar-jaar
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]Ñu sos dëkk bi ci atum 1904 ci yoonu Conakry dem Kankan . Kindia mingi juddoo ci tooli banaan. Yenn saa yi dañuy woowe dëkk bi " dëkk bu am meññeef yu agrume » ndax seen aada agropastoral .
Mbootaay bi yor liggéey bi
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]Limu maire yi
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]| Déedéet. | Tur ak sant | Ndoorteel | MUJJANTAL |
|---|---|---|---|
| 01 | Famara Keyta | 1956 | 1958 |
| 02 | Mamadouba Bangoura | 2018 | Mingi wéy |
Sewografi
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]Commune urbaine bu Kindia mingi yaatu 500 . Suuf si dafa am ay platoo yu am kawewaay bu tollu ci 400 . Tundu Gangan mingi ba 1 117 ci kawewaay [1] . Kindia amna klimaa tropikaal bu xawa tooy, ñu xaaj ko Aw buñu sukkandikoo ci xaaj klimaa bu Köppen . Tàngoor wi ci at mi mooy 25,7 C. °C . Taw biy wàcci mingi tollu ci 2 202 ci at mi, di gëna néew ci hiver bi moo gëna néew ci été bi . Ngelaw yiy gëna am doole ñooy moussoon ak harmattan [1] . Dex yu bari ñooy dundal komine bi, yuy dundal bassin Kolente ak Konkouré [1] . Garab yi dañu am savane yu am garab, savane yu am garab ak àll, ñu bari ci ñoom ñu ngi leen di xaaj [1] .
Demograafi
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]Dëkk la bu bari ay xeet yu bokk dëkk, lu ci gëna bari ay Susu, Fulani ak Malinke . Làkk wiñ gëna bari mooy Susu .
Buñu sukkandikoo ci xayma limu nit ñi ci atum 2014 (RGPH3), limu nit ñi ci Kindia Center tollu ci 182 280 personnes .


Guinée dekkuwaayu lu ëppu benn ci ñatti paccu reservu bauxite yi ci àdduna bi, ak liggéey bu tollu ci 60 milioŋ ci tonne ci 2018, li ci gëna bari ci Guinée Maritime, ñatti mbootaay ñoo ko jëlee, lu ci melni Compagnie des bauxites de Kindia (CGK) ngir 6% ci liggéey bi .
Kindia mooy dëkk bi njëkka am diwaanu soldaar ci Guinée, seen makaanu mag mingi nekkoon ci Camp Kemè Bouréma , ñu xamee ko ci jamonoy kolonisasioŋ ni "Camp Galliéni ". Ci atum 1960 ñu tuddee ko Jeneral Kème Bouréma Touré, di ki gëna ndaw ci rak yu Samory Touré .
Yóbbu
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]Kindia dëkk la bu bari yooni nasonaal yu daje, ñuy joge Conakry, Mamou, Telimélé, Forecariah ak Sierra Leone . Ci atum 1991, ñu tabax benn bypass ngir wàcce jafe-jafe yi ci diggu dëkk bi .
Gaaraasu bus yi dañu yokk bu baax, dem ak dikk ci dëkki taax yi dafa yokk bu baax. : ci atum 1988 lu tollu ci 1 300 véhicules ñoo jàll dëkk bi, ci atum 2010 limu oto yi weesuna 15 000 . Amna ay taksi yu bari yu am serwiis ci dëkkuwaay yu bari. Taxi Bush yi ñooy boole diggu dëkk bi ak dëkk yépp [2] .
- Kindi ci diggu 1905.
- Mbedd mi gëna mag.
- Gaaraas.
- Doxantu.
- Joueur de balafon .
- Buur bi ak ay jabaram.

Mbootaayu komine bi
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]Bërëb baa ngi nekkoon barabu postu kontrôle administratif ci 1905, mu wecci postu Friguiagbé biñ taxawal ci 1898. Commune bu Kindia ñu ngi ko taxawal ci 1920, ci 1935 mu nekk komune bu jaxaso, ñu tabax ko mu nekk komune buy doxal ci 1955 .
Commune urbain bu Kindia, kilifa la gu yor réew mi, te kuréel gi yor ko, te kilifa gi yor liggéey bi mooy alkaati komine bi.
Am na lu tollu ci ñeent-fukki diiwaan. Ci atum 2014 (RGPH3), dëkk yi gëna bari askan ñooy Gangan, Sambaya, Koliady I, Kenendé, Kindia-Gare, Sinaniya, Kondeta III .
Kindia gisna ay maire yu bari yu wuutu liko dalee ci11 janvier 1991 ak Ibrahima Sambegou Diallo, bokk ci kuréel gi yor yokkute ak yeesal (UPR), di alkaati bu njëkk ci komine urbain bu Kindia . Ci atum 2014, Mamadou Dramé, mi nekkoon maire ci Kindia ci diiru 20 at, nekkoon njiitu Association Nationale des Communes de Guinée, dafa jox insigne Chevalier de la Légion d'honneur ndax def na dëkkam « misaalu liggéey bu bees ». depuis élections municipales de4 février 2018 Mamadouba Bangoura moo yor mairie bi, di xarit bu jege Mamadou Sylla, bokk ci Mbootayu Demokraasi bu Guinée (UDG ).
Sport
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]
Dëkk bi amna estaad 2 500 places, di estaad Fodé Fisa . Fii la Loubha FC bu Télimélé di jouer.
Media
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]Réewum Kindia amna ay radio yu bari .
Yar
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]- Ci suufu Tundu Gangan .
- Tukkib daara ci Tundu Gangan.
- Cascade de Bride .
Pre-Université
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]Kindia, benn ci dëkk yi gëna mag ci Guinée, amna daara yu ndaw yu réew mi ak yu prive, yu am solo lool ci njàngum ndaw ñi. Lii dafay tànnee daara yu njëkk yi gëna siiw ci dëkk bi. : École primaire générale Mamadi Doumbouya (Gadha Wawa) , , École primaire Nelson Mandela (Débélé), École privée Penda de Kindia, École GSP "Le Mérite" Kindia, École GSP "Le Mérite" Kindia, École Primaire Cheikh Anta Diop Kindia, École Primaire Le Dauphin,
Liise ak Liise
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]Lycée 28 septembre ca Kindia, ñu sos ko ci atum 1957 ci turu Lycée Wossou, bokk na ci daara yi gën a yàgg ci gox bi. Mi ngi nekk ci goxu Tafory Météo, jàngal na njiiti Gine yu bari. Waaye jumtukaay yi ci nekk dañu yàqu lool, tabax yi daa yàqu, amul ñag, moo waral ñu wara defaraat tabax yi. Daara yooyu dañuy wane wuute ak alal ji am ci wàllu njàng ci Kindia, bu nekk ci ñoom amna lu muy jàppale ci njàngum doomi Guinée yi ëlëg.
Bamban Lycée d'Excellence, Collège Bilingue de La Fayette, Collège Caravansérail, Collège Damakania , , .
Njàngalem Daara bu kawe
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]Universite bu Kindia, mingi nekk ci biir prefecture bu ndaw bu Damakania, muy kuréel guñ taxawal ci atum 1946 ngir gëstu ci meññeef. Tay, barabu njàng mu kawe la ci gox bi.
Kindia Teacher Training College (ENI) , daara ju kawe la ci Guinée, muy tàggat jàngalekat yu njëkk yi ci daara yu ndaw yi. Dafa bokk ci reso bu am fukki ENI yuñ séddale ci réew mi yépp, di def liggéey bu am solo ci amal politiku njàng mu réew mi.
Nit ñu judd ci Kindia wala ñu lëkkaloo ak Kindia
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]- Abdoulaye Kapi Sylla (1982-), footballeur guinéen → Abdoulaye Kapi Sylla (1982-), futbolkaar guinéen.
- Aicha Kindia (? - ), musicien guinéen → Aicha Kindia (? - ), musigine guinéen.
- Boubacar Diallo (1985-), footballeur guinéen → Boubacar Diallo (1985-), futbolkaar guinéen.
- Charles Fassou Sagno (1945-), économiste et homme politique guinéen → Charles Fassou Sagno (1945-), ajj-jum koom-koom ak politiseer guinéen.
- Chérif Souleymane (1944-), footballeur international guinéen → Chérif Souleymane (1944-), futbolkaar international guinéen.
- Cherif Traoré (1994-), joueur de rugby à XV italien → Cherif Traoré (1994-), xewëlkat rugby à XV italiaan.
- Daouda Camara (1994-), footballeur international guinéen → Daouda Camara (1994-), futbolkaar international guinéen.
- Mamadou Antonio Souaré (1952-), homme d’affaires et dirigeant du football guinéen → Mamadou Antonio Souaré (1952-), xarekat ak jagleelkat futbol guinéen.
- Moussa Yéro Bah (?), journaliste et militante guinéenne → Moussa Yéro Bah (?), xibaarukat ak jàngkat benn bopp guinéenne.
- William Baldé (1971-), chanteur et auteur-compositeur français → William Baldé (1971-), woykat ak bindkat woy français.
- Kandet Diawara, footballeur international guinéen → Kandet Diawara, futbolkaar international guinéen.
- Waliyu de Gómba (c. 1829 - 1912), boroom xam-xam ci réewum Gine, di xeexkatu bañkat.
Royuwaay
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]- Taxis ci Kindia.
Xoolal itam
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]- Institution yiy jàngale.
- Departemaa bi yor njàng ci prefecture (DPE).
- Collège de formation des professeurs (ENI).
- Amfiteatr nongoh mansare.
- Centre numérique ak publication universite.
- Dëkk yu Guinée
- Daara bu kawe bu Kindia
Annex
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]Bibliografi
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]- Nyankoye Belekana Thea, Monograph of Kindia 1920-1940, Dakar, Cheikh Anta Diop University, 1982, 104 p. (Tèse de maîtrise)
- Seydouba Cissé, Michel Kourouma, Monique Pesche, Kindia, Jardin de Guinée, L’Harmattan, 2007, 100 p.(ISBN 9782296036055) ( ISBN) <span class="nowrap">9782296036055</span>