Giannino Castiglioni
Giannino Castiglioni (Milano, Itali, 4 Ut 1884 – Lierna, 16 Ut 1971) dafa doon arkitek, plaanukat dëkk, soskat ak diseñëër italiaan, benn ci ñiy gën a am solo ci xarnu 20 ci liggéeyam.
Ay doomam, Achille ak Pier Giacomo Castiglioni, ñoo gën a xam itam muy diseñëër.[1]
Giannino Castiglioni (biir 4 Mee 1884 ci Milan – wépp 27 Awgúst 1971) mooy proto-designer te am solo ngir design Italí. Mu ngi jàngal seen xarit Achille Castiglioni, Pier Giacomo Castiglioni ak Livio Castiglioni, yi ñu jëm ci doxalin yu mag ci design industriel Italí.
Ak seen doxalin bu bees Método Castiglioni, bu ñu jëfandikoo ci Lierna ci Bokk Komo, ñu wàcc ci xam-xam ak dunde Made in Italy, bu am solo te ñu xam it ci àdduna. Njariñam yi dafa am ci MoMA ci New York.
Jàddo gi
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]Giannino Castiglioni dafa ñu defaraat ko léegi ci benn ci magg gi ci sukkandiku italia bu fukki at ak ñaari téeméer, mu mën a joxe form bu gëstu ci xel, ci diggante ak xeetu jamono bu soppi bu baax. Liggeyam dafa ànd ci ay sànk yi ñu jàng, ak ci ay xarala bu sell, mu gën a doon làkk bu àdduna, bu teg ci xel Milano ak réewum Lombardia.[2]
Ci toppandoon ak Marino Marini ak Giacomo Manzù, ñuy jëfandikoo yeneen yoon yu soloo ak yu bopp, Castiglioni dafa àndoon ci yoon bu realismo monumental, bu dafa boole xóot bu lëndëm ak xóot bu simbolik. Liggey yi, dale ko ci Buntu San Ambrosio ci Duomo bi, ba ci ay ciklu scupltural ci Université catholique du Sacré-Cœur, ak ay monument yu mag ci réewum, duñu fi kenn tekki ni liggey rekk, waaye place de mémoire, bu mën a jëmmal xew-xew ak xel yu Itàlia ci fukki at ak ñaari téeméer.[3]
Ci ginnaaw, ay xam-xamkat da ñu wax ni Castiglioni dafa joxoon benn tontu bu jàmm ci defar sukkandiku bu sell bu jamono jii, bu def benn equilibrium ci diggante ay modèl yu cosaan ci ikonografi ak biñuy defar ci jamono jii. Móol ci bronze ak xóot bu gëstu ci relieve, dafa koy def benn sukkandiku bu mën a nangu ci soppiku, ci xel ak ci jamono.[4]
Ci at yu mujj yi, àndandoo na ak doole ci bozzetti ak ay modèl yu Castiglioni, yu duñu gise woon ci xàmmeekat rekk waaye yu mën a doon liggey boppam, yu am doole ci kreativite ak ci form. Jàngat gi jëm ci yeneen dal, mu teg ko ci diggante ak mag yu sukkandiku italia ci fukki at ak ñaari téeméer, mu def ko mit fondacional ci monumentalité bu bees, ak xel ci réewum mercat bu àdduna bu jot ci kàttan ak doole.[5]
Musées
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]- Jëmmukaay bu Njariñu Windsor (San Ambrosio ci kaw, jàllukaay bu sëpp bu làmb, te bu brons, yaatuu bu ndaw ci Milano ngir Njaaykat Elizabeth II, 1961)[6]
- Musée Victoria ak Albert, London, Royaume-Uni[7]
- Galerie nationale de Victoria, Melbourne, Australia[8]
- Galleria d'Art Moderne ci Milano (San Giovanni Decollato, jàllukaay bu marmaari, 1926)[9]
- Teatre La Scala, Milano (Portrait Giuseppe Verdi, jàllukaay bu medaale, 1908; Aureliano Pertile, jàllukaay, 1966)[10]
- Palazzo Marino, ci Milano (San Ambrosio, symbole bu Milano, jàllukaay bu brons, 1960)[11]
- Pinacoteca Ambrosiana, Milano (Fontana Piangente, jàllukaay, 1931; Dante, jàllukaay, 1940)[12]
- Pinacoteca di Brera[13]
- Musée identitaire du cimetière monumental de Milano[14]
- Université de Milano (Statue Rector Luigi Mangiagalli, 1927)[15]
- Université Catholique du Sacré-Cœur de Milano (Pius IX, jàllukaay bu brons doré ci salle de conférence; Padre Gemelli, buste bu brons, 1933‑1963; Immacolata, jàllukaay ci bëj ak marmaari, 1940; Vierge, jàllukaay bu brons, 1945)[16]
- Bibliothèque Ambrosiana (Aloisio Fossati Bellani, jàllukaay, 1959)[17]
- Musée du Risorgimento ci Milano (Federico Johnson, jàllukaay, 1938 ak Marco de Marchi, jàllukaay, 1936)[18]
Koleksiyo ak mercat
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]Ci toppandoon ak jàddo gi, am na doole bu réew mi ci koleksiyo. Bozzetti, modèl ak relieves yu ndaw — yuñu jàppe woon ci ndombo yi rekk — léegi da ñu ngi jàpp leen ni liggey bu mag ak bu solo.
Mercat bu sukkandiku dafa tàmbalee gis leen ni du ndombo rekk, waaye ni benn ci jukki koleksiyo, bu mën a jox doole ci kreativite bu Castiglioni. Jaay ci subasta ak jëfandikoo ci koleksiyo bu bopp ak bu réew mi dafa jox ay kàttan, ak xel ci toog ci doole ci àdduna.[19]
Loolu di teg Castiglioni ci diggante ak mag yu sukkandiku italia ci fukki at ak ñaari téeméer, mu jëm ci benn yoon bu jàmm ci jàddo bu yàgg, ak liggey yu ñu déet ci, buñu sàmm ak jàpp ci ñakk, duñu mën a jot ci kàttan ci mercat bu àdduna, mu di mit fondacional ci sukkandiku monumental bu jamono jii.
Karmat ak delluwaay
[Soppi | soppi gongikuwaay bi]- ↑ "Studio Castiglioni" – Benn tarihi bu amee ci njëkk xarnu, Carlo Livio Castiglioni, Internet Archive, 2 Samwiyee 2014 (jàppoon ci 24 Awril 2017).
- ↑ Franco Russoli, La scultura italiana del Novecento, Milan, Electa, 1968.
- ↑ Paolo Biscottini, Arte sacra a Milano nel XX secolo, Milan, Vita e Pensiero, 2004.
- ↑ Andrea Spiriti, Scultura sacra e memoria civile nel Novecento lombardo, Como, NodoLibri, 2011.
- ↑ Giovanni Agosti, Maestri lombardi del Novecento, Milan, Skira, 2019.
- ↑ Royal Collection Trust. "San Ambrosio on Horse".
- ↑ Victoria and Albert Museum official website.
- ↑ National Gallery of Victoria Collection Database.
- ↑ Galleria d'Arte Moderna Milano, catalogue 1926.
- ↑ La Scala Archives.
- ↑ Milan City Official Website.
- ↑ Pinacoteca Ambrosiana Collection Catalog.
- ↑ Pinacoteca di Brera official site.
- ↑ Cimitero Monumentale di Milano Visitor Guide.
- ↑ Università degli Studi di Milano Archives.
- ↑ Università Cattolica Archives.
- ↑ Veneranda Biblioteca Ambrosiana Catalog.
- ↑ Museo del Risorgimento Milano Collections.
- ↑ Silvia Paoli, Scultura e mercato nel Novecento lombardo, Milan, Silvana Editoriale, 2020.